Man asmeniškai rūkinti labiausiai patinka žuvytę, bet kai Pajūrio turgai šviežios žuvies pasiūla nelepina, tenka rūkinti vištas.
Šį kartą naują, ne per seniausiai įsigytą rūkyklą “Abas” išbandyti, nusipirkome dvi nedidukes vištukes. Kiekviena svėrė apie pusantro kilogramo. Prieš rūkinimą iš vakaro vištas marinuojame. Naują rūkyklą taip pat iš vakaro išdeginau, apie 2val. palaikiau 150C.
Marinatui į puodą pilame 4L. vandens, dedame 200 g. druskos, 120g. cukraus, arbatinį šaukštelį 5 rūšių pipirų, kelis lauro lapelius, po pundelį krapų ir petražolių, 5-6 skilteles česnako (jei senstelėjęs česnakas dėkite daugiau), keli grūdeliai kalendros. Turiniui užvirus, ir ištirpus druskai su cukrum, supilame sojos buteliuką (apie 150 ml.), išmaišę išjungiame. Soja suteiks rusvesnio atspalvio.
Marinatui atvėsus iki kokių 60-70C nardiname į jį vištas. Lai vištos pasijunta lyg kaitintūsi kubile. Atvėsus, nakčiai būtinai dėkite į šaldytuvą.
Kitą dieną su gera nuotaika kaičiame rūkyklą. Alksnio malkutės gerai išdžiūvusios, tai rūkykla iki 100C įšyla per kelias minutes. Tada pripilame indą alaus, pas mane indas talpina apie 5 L., jei jums tokio kiekio alaus gaila, galite skiesti vandeniu. Sudedame vištas, kurias prieš tai gerai nusausiname ir pabarstome kmynais. Vieni nusausinimui naudoja vienkartinį popierinį rankšluostį, aš gi palaikau gerą valandą jas sudėjęs ant grotelių, to pilnai pakanka skysčio likučiams nulašėti ir vištos paviršiui pradžiūti.
Vištieną sudėjus ir uždarius rūkyklą, vidinė rūkyklos temperatūra nukrenta iki 50C. Pakeliame ją iki 100C ir rūkiname apie 2,5 val., kol vištos vidinė temperatūra pasiekia ne mažiau 72C matuojant prie šlaunelės ketvirtyje, o krutinėlės viduje ne mažiau 66C.
Kepimo laikas priklauso nuo vištos dydžio ir ar jūs ją sodinote ant kepimo stovo, ar kepėte kaip aš “pakloję” ant grotelių. Kepant ant stovo laikas ilgesnis. O šiaip jei turite tokius pagalbininkus, kaip naudojau aš, tai šio skaitmeninio termometro pagalba savo telefone mačiau ir rūkyklos temperatūrą ir vidinę filė temperatūrą, daviklius susmeigiau taip, kad tas galiukas, kuris fiksuoja temperatūrą būtų ties storiausios filė dalies viduriu. Pabaigai pora eglės kankorėžių, kur jų rasite jūs nežinau, pas mane kepsninė stovi po milžiniška egle, tai tuo pačiu ir pievą apsitvarkau ir dūmo kvapą sodresnį užtvirtinu rūkinimo pabaigoje.
Iškeptą vištą geriausiai valgyti kitą dieną, kad ir kaip kvapai gundo, siūlau luktelti, lai dūmas “”suvaikšto” po visą paukštieną. Tad atvėsiusią vištą dedame į šaldytuvą ir kantriai laukiame kitos dienos, o tada mėgaujamės…
Skanaus
P.s. užbėgdamas jūsų paklausimams atsakau į juos:
rūkyklą įsigijau čia – https://www.gerarukykla.lt/rukyklos
išmanųjį termometrą – https://www.bbqshop.lt/
