Su kuo asocijuojasi lietuviui žodis krepšinis? Žinoma su azartu, gera kompanija, šaltu alumi ir gera užkanda. Tad nepaslaptis, kad vykstant krepšinio čempionatams barai sulaukia daug daugiau klientų. Šiais laikais pasiūla barų, kuriuose galima būtų pažiūrėti krepšinio varžybas didelė. Manau nesuklysiu sakydamas, kad visi barai turi bent kažkokį televizorių, na, blogiausiu atveju ,radiją turi visi. Tad belieka rinktis, atsižvelgiant į likusius kriterijus, alų bei užkandą. Ne iš vieno klaipėdiečio teko girdėti neblogus atsiliepimus apie barą senamiestyje, skambiu pavadinimu „Seven“. Trumpa atsiliepimų santrauka: didelis gero alaus pasirinkimas ir geri užkandžiai prie alaus. Kadangi tai viskas ko reikia varžyboms žiūrėti, skambiname ir rezervuojame staliuką. Padeda tai, kad varžybos darbo dieną ir dar darbo metu (16:45), tad staliuką septyniems krepšinio fanams pavyksta gauti.
Sėdame į taksi ir lekiame į barą. O mintyse jau putoja alus bokaluose ir Lietuvos komanda „daužo“ priešininkų komandą. Uch koks fantastiškas vaizdelis…
Pirmas ispūdis vos užsukus į barą ir pažvelgus į alaus kranus, išsirikiavusius už baro stalviršio, priverčia sunerimti. Premium klasės alaus pasirinkimas toks didelis, kad susimąstau ar mes per varžybų laiką spėsime visus padegustuoti…
Kad moterys suprastų kaip jaučiasi vyras, išvydęs tokį alaus pasirinkimą, reikia tik užsimerkti ir įsivaizduot butiką, kuriame pristatomi visų žinomų mados namų drabužiai… Studijuodamas meniu, nustembu tarp gausybės užsienio dizainerių gaminių išvydęs ir lietuvių darbą, ne vieno liaupsintą alų „Genys”. Na kokia alaus fiesta be geros užkandos? O rimtoms varžyboms stebėti užkandos reikia daug. Tad ant mūsų stalo keliauja kepta duona su sūriu, kepti sparneliai, kalmarai, burgeriai, sūrio spurgos. Užsakymą priėmė pats barmenas, kaip po to supratome, jis pats vienas sukasi bare, o dar vėliau iš savo kompanijos sužinojau, kad jis ir baro savininkas. Tas paprastas, nuoširdus bendravimas su klientais mus labai papirko. Dar labiau papirko jo žinios apie siūlomą alų, bei stipresnius gėrimus. Sužavėti jo nuoširdaus bendravimo nepastebėjome, kai kai stalas buvo nuklotas tokia gausa užkandų lyg švęstume Kalėdas.
Kadangi visi buvo perspėti, kad vyks ,,Riebaus katino“ maisto foto sesija, užkandos niekas ragauti nepuolė. Bet maisto skleidžiamas geras kvapas liepė man paveiksluojant suktis greciaui, nes supratau, kad hebrikė ilgai nenusėdės, stebėdama pozuojančius skanėstus.
Tad šiandieną, te atleidžia man valdančioji partija Lietuvoje, aš sau leisiu pablevyzgoti ne tik apie maistą, bet ir apie alų. Tiesa, tikrą alų. Gėrimą, kurio gera kokybe Lietuvos gamintojai mūsų nebenudžiugina. Tad tenka žvalgytis į užsienio pasiūlą. Tad kol mūsų alaus gamybos grandai pasitemps, braukiame nuo lūpų importinio alaus putas.
Sunku apsakyti tai kaip jaučiasi vyrai, kai jų mylima komanda laimi, kai alaus pasirinkimas, kaip ir užkandos labai didelis. Belieka atsipalaiduoti ir mėgautis teikiamais malonumais. Degustaciją pradėjau nuo keptos duonos, mirkytos lydytame sūryje. Jau nekalbu apie tai, kad baras, kuris orientuotas į prekyba alkoholiniais gėrimais ir ypač alų, savo klientams be sūdytų pistacijų gali pasiūlyti tokią gausą užkandžių, stebina tai, kad net duona kepa kiekvienam užsakymui šviežią.
Kuo gali pasigirti ne visi barai, kurių pagrindinis verslo arkliukas ne gėrimai, o maistas. Duoną keičia sparneliai, jie super dera su pateiktu padažu. Tada pasijungia kalmarai, va jie buvo kiek sūroki, bet geras gurkšnis alaus tai greitai užmaskavo. Jei ne druska, jiems priekaištų neturėčiau, tešlos kiekis būtent toks, kad galėtum juos vadinti kalmarais tešloje, o ne tešla su kalmarais. Bet užsikandus minkštute spurga, kalmaro sūrumas buvo pamirštas. Apie burgerius lai kalba pačios nuotraukos, nes ir dabar žiūrint į jas, per stipriai suspaustas lūpas, ant klaviatūros nutykšta burnoje susikaupusios seilės. Kadangi chilli sriubas dievinu, negalėjau jos čia neparagauti. Ji buvo verta dėmesio, tiršta, aštroka, derėjo ir šalia patiekti skrebučiai. Na, o bare kepamų čipsiukų tai užsakyto kiekio ir nebeprisimenu, jie tirpte tirpo nuo stalo….
Na o dabar grįžkime prie alaus.Pradėkime nuo vienintelio, iš siūlomų čia, lietuviško „Genio“ alaus, „Kalifornikacija“. Manau gamintojo dėka lietuviško alaus dar galėsime rast mūsų baruose. Gerdamas jauti kaip burnoje apynių skonį keičia vaisiai ir tada supranti, kad geri alų, o ne jo kopiją…
Sekantis skanautas seniausios alaus daryklos kvietinis alus „Weinhenstephan“ leis mėgautis visais teikiamais kvietinio alaus pranašumais prieš kitų alų rūšis. Jei ne noras pasimėgauti ir kitomis alaus rūšimis, būčiau visą vakarą skyręs šiam skanuoliui.
„Leffe“ alus turėtų patikti populiaraus Lietuvoje „Grimbergen“ alaus mėgėjams. Tik tarp šių alų skirtumas toks, lyg persėstum iš žiguliuko į ferari. Skonis daug geresnis ir labiau atsiskleidžiantis.
„Amstel“ tai alus neieškantiems kažkokių išskirtinių alaus poskonių, o norintiems tiesiog mėgautis gero skonio alumi.
Na ir „Brewdog“ kaina kalba už patį alų. Jei grįžtume prie paliestos automobilių temos, tai būtų prabangių automobilių rinkos naujokas. Alus užgimęs, tik jei ne klystu 2007m., baigia užkariauti visą pasaulį. Jo išskirtinis sodrus skonis neleis jo sumaišyti su kitomis alaus rūšimis. Tad jei norite patirti tikrą alaus šventę, vakaro kulminacijai pasilikite jį. Na, o jei trūks spalvų, jas puikiai suteiks „Jagermeisterio“ shotukas. Žodžiu nebesiplečiant, be jokių abejonių penki nagučiai barui „Seven“ (Vertinimas: Interjeras – 8, Švara – 9, Aptarnavimas – 10, Maistas -9. Iš viso: 36 balas (vidurkis – 9).
Baro šeimininkui linkiu ir toliau neužleisti barmeno posto niekam. Nes tik tada, kai laivą valdo mylintis savo darbą kapitonas, laivo svečiai visada liks patenkinti.
